12.30˖𖥔.

Perskaitęs savo šių metų įrašus sąsiuviny nesugebu aprėpti praėjusio laiko ir įvykusio gyvenimo. Kai pasišneku su aplinkiniais ir kokius komentarus girdžiu iš aplinkos - taip jaučiuosi ne vienas. Atrodo per metus įvyko kokie trys metai. Tiek informacijos, tiek nerimo ir beprasmybės jausmo, tiek nesąžiningumo, o šalia pastačius asmenines šių metų sėkmes vyksta toks keistas ir kreivas disonansas, kur nesuprantu, ar džiaugtis ar kriokti. Pagaudavau save ieškant prieglobsčio įmigus į ekranų ir turinio liūną, kuriam atsispirti reikia nenormalios valios. Mokiausi būt pastabesnis ir išjungt triukšmą, nors kol kas sekasi sunkiai.

Kiekvienam iš jūsų, kurie ėjot kartu šiemet, noriu labai artimai paimt už pečių ir padėkot. Kaip gražiai per metus ant akių augo jūsų choras! Kaip gražiai jūs mokat užkalbint ir paklaust, mokat išgirst ir pastebėt, jaučiuos apdovanotas protingais ir atidžiais klausytojais. Dėkingas esu ir Plastikai, kad apsireiškė per mane jums.

Kitus metus iškart pradėsim su dviem ilgai mąstytais ir man labai įdomiais fiziniais projektais. Laukia ypatingas koncertas su stipria mintim, o šitos mintys ateina pačios, iš kasdienybės ir stebint aplinką. Pagaliau aš vėl ne tik egzistuoju, bet ir stebiu, ir naujai kūrybai tai esminė terpė.

Linkiu atidumo savo mintims, linkiu nepasiduoti algoritmų siūlomam triukšmui, artumo su kitais žmonėmis ir teisingų terpių jūsų skleidimuisi. Nebijokit keistis ir keisti aplinkos - pokytis yra gyvybės ženklas.