logo
DateCityVenueTickets
01.23TBATBA

Free Finga freefinga

09.24


Nors ir daug kalbu apie pokyčius, vis menu per koncertus ar detales muzikoj apie juos, pačiam žymiai sunkiau galva priimti nei teoriškai suprasti. Po botanikos sodo koncerto nesupratau, kodėl man jis nehittino taip stipriai, kaip norėjau ir tikėjausi. Ir tik po kažkiek laiko, po daug pokalbių su grupe ir aplinkiniais supratau, kad jis buvo visiškai kitoks, nei buvę koncertai. Švelnesnis, žalesnis (nuo žodžio "raw", muzikine prasme grojom daug natūraliau), energetiškai pripildytas, bet išsireiškęs ne sprogimu, o užbūrimu. Prieš du ar tris metus būčiau ilgai strigęs pergalvojimuose, bet dabar kismo motyvas - mano pagrindinis kelrodis. Pirmąkart po ilgo laiko mečiau sau iššūkį visai kitaip groti gyvai - susidėjau labai įdomų ir geekišką sintezatorių stotelę, kurią tikiuosi toliau explorinti ir atsispirti nuo jos naujoj kūryboj ir koncuose. Už savaitės filmuojam būtent šito koncerto gyvą sesiją, viską įrašinėsim. Bręsta nauja kūryba.


Sėdžiu kaime ketvirta diena, po truputį atleidžia interneto gniaužtai, pradedu sapnuoti. Man būtinai reikia tuščios galvos, nuobodulio, kad galėtų pradėti kurtis kažkas naujo.

02.12

Apie pervargimą

Klausiau Arianos "Yes, and?" mašinoj, ir lyricsai eina: "In case you haven't noticed / When everybody's tired"... Ir kirto tiesiai į paširdžius. Aplink mane pastaruoju metu tiek daug draugų vaikšto plona riba ties nuovargiu ir perdegimu, kad jau nebeskaičiuoju ir nebenustembu, kai kažkas pasako "sorry, šiandien nebedirbsiu, esu jau arti perdegimo", arba kai matau sau svarbius žmones mėnesių trukmės loope, iš kurio nemoka išeiti. "Išvažiuosiu pailsėt, kai baigsis šitas etapas". Aš pats kaltas šituo, nes porąkart pastarosiom savaitėm tiesiog pagavau save žiūrint į ekraną tuščiom akim ir klausant to paties loopo dainos, prie kurios dirbu, ir kur jau nieko nebegirdžiu ir nebesuprantu. Man nuovargis stipriausiai pasijaučia intuicijos praradimu. Nebesuvokiu, ar čia gerai, ar blogai, išvis, nėr jokio balso, kuris vestų. Tada pradedu ant savęs ir visų pykt. Kartais išgelbėju pats save prigaudamas dar prieš susinaikinimą ir išvažiuoju porai dienų iš miesto. Žiauriai padeda, bet grįžti būna labai sunku.

Mums atrodo, kad etapas yra dabar, ir jis baigsis, ir tada galėsim pailsėt. Kartais taip būna, bet jei esi suanglėjusi, sudegusi malka, tai poilsis tavęs neišgelbės. Ir jei prisiminsi etapą su skausmu ir kartėliu, kad tik dirbai ir kankinaisi, irgi iš tų vaisių nieko gero nebus. Atsimenu per "Dėmesio!" perklausą tų gabalų klausiau su tokiu va kartėliu, nes tas baigimo momentas kainavo per daug nervų ir jėgų. Šįkart stengiuosi daryti dalykus kitaip, duoti sau poilsio, duoti sau erdvės, pažiūrėt filmą, išeit į lauką, kai visiškai tuščiu žvilgsniu žiuriu į ekraną.

Gal kažkas susisies su šitom mintim. Saugokit save ir savo sveiką protą, žmogiškus santykius, kasdienybės džiaugsmus. Pailsėkit kartais, niekam mes lavonai nenaudingi. Nusipirkit šokolado. Ir jei matot, kad kažkas šalia strugglina, išsiveskit pasivaikščiot ir pasikalbėt.

01.01

Naujos sienos, naujos grindys, todėl matau kiekvieną smulkų įbrėžimą ir vis bandau juos šalinti. Šita būsena praeina įsigyvenus, kai būstas tampa namais, o ne sienomis ir grindimis. Girdžiu muziką už sienos ir remontą dviem aukštais žemiau. Ausys taip pat atidesnės kažkuriam laikui.

Pakeičiau ir studijos lokaciją. Atrandu naują rajoną, smegenyse renderinasi nauja map’o dalis, su nepažįstamomis gatvėmis, tuščiomis baldų parduotuvėmis ir Vidurio Azijos restoranėliais. Pagaliau pavyko iškeldinti kūrybą iš namų, kur lindėjau nuo medaus mėnesio pabaigos.

Sunkiai išsiskyriau su komanda, su kuria dirbom. Dabar matau, kad abiem į naudą.

Šitie ir kiti išsikraustymai davė naują postūmį veikimo link. Tikrai esu naujam etape, ir dar tik apgraibom gaudausi, kaip čia kas, bet žiauriai noriu aprašyti jį. Nuo praeito albumo labai paaugau, ir jei Pavydas ir Tūžis buvo prasiveržęs nerimas, tai šitas ateinantis etapas skambės kaip iš naujo atrasta viltis meilei.

Tikiuosi, kad laukti liko nebedaug. Bus įdomu, todėl siūlau stebėti šitą erdvę (watch this space).

Tomas Narkevičius was born and raised by Vilnius, pulling in influences from radio pop, hip hop and choir music. Once a soloist kids pop band and in globe-travelling boys choir, Tomas grew and experimented with genres, until in 2018 under the name Free Finga he released his debut album Pick Up Line to a community, eager for novel Lithuanian language alternative pop. Since then, Free Finga has released platinum sophomore album DĖMESIO!, multiple EPs, curated custom mobile phones, created a zine and directed music videos. Currently working on a soon to be released third album, inspired by soul, R&B and gospel.

Interneto gniaužtuose